Nuo GDPR įsigaliojimo praėjo beveik treji metai, tačiau klausimų ir diskusijų jis kelia vis daugiau.
Pamatinis jo tikslas buvo ir yra privačių vartotojų duomenų apsauga, o reglamentas turėtų būti taikomas taip, kad „duomenys tarnautų žmonijai“, rašoma jo preambulėje.
Visgi, kyla rimtų klausimų dėl GDPR taikymo:
Ar dėl abstrakčių jo formuluočių, prisidengiant GDPR, nėra keliama grėsmė žodžio laisvei?
Ar GDPR stabdo technologinę – dirbtinio intelekto, daiktų interneto, biotechnologijų ir kitų ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijų – pažangą, nors Europa ir taip stipriai atsilieka nuo JAV ir Kinijos?
Ar ne per didelį dėmesį ES ir privatumo advokatai teikia kovai su didžiosiomis technologijų bendrovėmis (GAFAM), o ne su Rusijos ir / ar Kinijos verslais ir tarnybomis?
Tikimės, kad ES ruošiami Skaitmeninių paslaugų ir Skaitmeninių rinkų aktai įneš daugiau aiškumo ir leis nedviprasmiškai interpretuoti GDPR.
Apie GDPR keliamas grėsmes kalbėjome IQ.The Economist žurnale, o visą straipsnį rasite vasario mėnesio numeryje ir čia:
